Oficialiai kavos, tokios, kokią mes žinome šiandien, istorija prasideda IX amžiuje. Apie kavos atsiradimą sukurta ne viena legenda. Žinomiausia jų pasakoja apie iš Etiopijos kilusį Abisinijos ožkų piemenį vardu Kaldi, kuris ganydamas avis pastebėjo, jog jo avys valgydamos raudonas uogas nuo netoliese augančių nežinomų krūmų tapdavo itin aktyvios. Kaldi suprato, kad, ko gero, būtent šių krūmų uogos ir yra jo ganomų ožkų neįprasto elgesio priežastimi. Norėdamas suprasti šių uogų poveikį Kaldi pats paragavo kelias karčias uogas. Pasak legendos, piemuo, kaip ir jo ožkos pajuto neįprastą energijos antplūdį, pradėjo šokti ir neįprastai elgtis. Tai pastebėjo netoli buvusio vienuolyno abatas, kuriam piemuo prisipažino paragavęs kelias raudonas uogas nuo netoliese augančių krūmų. Abatas parsinešė saujelę šių uogų ir pasidalino su vienuoliais. Šie paragavę labai karčių uogų liko nusivylę ir išmetė jas į laužą. Po kelių akimirkų vienuoliai pajuto malonų aromatą, sklindantį iš lauže skrundančių uogų ir nusprendė pabadyti užpilti apdegusias uogas šiltu vandeniu. Būtent taip, anot legendos, buvo atrastas sodraus skonio ir energijos suteikiantis gėrimas.
Nors yra daugybė kitų legendų, pasakojančių apie kavos atsiradimą, visgi šio gėrimo tėvyne pasaulyje laikoma Etiopija.
Kavos, kaip gėrimo, kultas ir prekyba prasidėjo Arabijoje, kai XI-XII amžiuje ji pirmą kartą buvo atgabenta iš Etiopijos. Manoma, kad būtent arabai pakrikštijo kavą, pavadindami ją arabišku žodžiu „qahwah“.
Prie kavos išplitimo po islamo kraštus daugiausiai prisidėjo piligrimai, keliaujantys pro Meką ir Mediną. Apie XVI a. kava išplito po visą islamo pasaulį ir apėmė Egiptą, Šiaurės Afrikos regionus, Jemeną, Siriją, Pietų Indiją ir Turkiją. Būtent Turkijoje kavą buvo pradėta skrudinti ir gardinti įvairiais prieskoniais. Tai buvo pirmoji kava, kurią galima lyginti ir tapatinti su šių dienų mūsų kasdien vartojamu gėrimu.
Kavos atsiradimas Europoje
Nors arabai kavą laikė tik jiems priklausančiu gėrimu, suteikiančiu jėgų, ir saugojo nuo atvykėlių, kavos išplitimas už islamiškojo pasaulio ribų buvo neišvengiamas. Už iki tol nematyto juodos spalvos gėrimo atsiradimo Europoje turėtume dėkoti Venecijos pirkliams, kurie pirmieji pradėjo gabenti kavos pupeles iš arabiškojo pasaulio nedideliais kiekiais ir jau XVII amžiuje šis gėrimas tapo pasiekiamas ir Europoje. Tiesa, tuo metu, į kavą europiečiai žiūrėjo su baime ir nepasitikėjimu. Bažnyčia, dvasininkai ir krikščioniškoji bendruomenė kavą net praminė „velnio gėrimu” bei siekė šio gėrimo uždraudimo, tačiau, netikėtai, popiežius Klementinas VIII paragavęs kavos ne tik nesutiko šios uždrausti, tačiau ir suteikė popiežiaus palaiminimą.
Neilgai trukus didžiausių Europos miestų centruose ėmė atsidarinėti kavinės, ėmė vystytis kavos gėrimo kultūra. Kava pakeitė įprastus tuo metu ryto gėrimus- alų ir vyną, o žmonės netruko pastebėti teigiamus to aspektus- dienos prasidėdavo su didesne energija, darbo kokybė stipriai išaugo.
Kavos atsiradimas Azijoje
Nieko keisto, jog greitai pamėgto gėrimo atsiradimas stipriai įtakojo to meto gamybos ir prekybos augimą. Augant kavos vartojimui pradėta ieškoti galimybių kavą auginti laisvose kolonizuotose žemėse, o vieni pirmųjų kavos sodinukus pabandę paversti į plantacijas europiečių buvo olandai. XVII amžiaus pabaigoje jų bandymas įkurti kavos plantacijos Indijoje buvo nesėkmingas, tačiau galiausiai jiems tai pavyko Javos saloje, Indonezijoje, kur kavos sodinukai prigijo. Netrukus plantacija buvo įrengta ir kitoje- Sumatros saloje ir taip Olandija, nors ir neturėdama sąlygų kavos auginimui savo žemėje, tapo labai svarbi kavos rinkos dalyvė.
Kavos atsiradimas Amerikoje
Įdomu, jog būtent Olandijos sostinės Amsterdamo meras 1714 m. padovanojo mažą kavamedžio augalą Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV. Šis sodinuką liepė pasodinti Karališkajame botanikos sode Paryžiuje. Nepraėjus nė 10 metų, 1723 m., jaunas karinio jūrų laivyno pareigūnas Gabriel de Clieu leidosi į sunkią ir iššūkių kupiną kelionę, siekdamas nugabenti karaliaus kavamedžio sodinukus į Prancūzijai priklausiusią Martinikos salą Karibų jūroje, kur tikėtasi, jog sodinukai prigis. Atsižvelgus į puikias sąlygas kavos auginimui nenuostabu, jog kavos sodinukai prigijo. Ir ne tik prigijo, o per sekančius 50 metų išaugo į milžiniškas beveik 20 milijonų kavamedžių turinčias plantacijas. Vėliau šie sodinukai pateko į Centrinę ir Pietų Ameriką, kuriose šiandien užauginama didžioji dalis visos pasaulinės kavos produkcijos.
Neįtikėtina, kaip per tokį, sąlyginai, trumpą laiką kavos kultūrą įsisavino visas civilizuotas pasaulis. Kava yra antra populiariausia prekė pasaulyje, kurią lenkia tik nafta bei antras populiariausias gėrimas pasaulyje iškart po vandens. Nepaisant to, rūšinė aukščiausios kokybės kava, kol kas,sudaro vos apie 2 procentus visos pasaulio kavos rinkos, todėl vertingiausios ir labiausiai vertinamos kavos kelias, kurią siūlome ir mes, dar tik prasideda.
